Velykos, pavasaris

Birutė Lenktytė

 

PAVASARIS ATEINA

 

Po žingsnelį, patyliukais,

Su varveklių lašeliukais

Vis pavasaris arčiau...

Brinkstant pumpurus mačiau!

 

Šypt! Prie griovio minkštučiukai

Blindžių skleidžiasi kačiukai.

Snieguolytės galvas kelia...

Dar truputis - tuoj bus žalia!

 

Dar truputis žalumos –

Ir neliks pas mus žiemos!

Nes tik taip, tik po žingsnelį

Grįžt pavasarėlis gali...

 

 

Birutė Lenktytė

 

KELK, SAULUT!

 

Dangų debesys aptraukę,

Sunkūs tarsi patalai.

O visi saulutės laukia.

Kelk, saulut! Gal sušalai?

 

Mesk tuos patalus į šalį,

Pasirodyk, kad esi!

Kiek gi šitoj žemėj gali

Laukt ir snūduriuot visi?

 

Kelk, saulut! Gal susirgai?

Nuobodu miegot ilgai!

 

Birutė Lenktytė

 

MARGUČIŲ MARGINIMAS

 

Prisidėjau pintinėlę

Aš kiaušinių didelių.

Ant kiekvieno jų po gėlę

Didelę nupiešt galiu!

 

Ne po vieną - visą lauką!

Įvairių turiu dažų!

Ir galiu nupiešti daug ką.

Pamatysit, bus gražu!

 

Laukiau ištisus metus,

Kad nustebinčiau kitus!

 

Petronėlė Banaitienė

 

RIEDĖKIT, MARGUČIAI

 

Per kalnelį miškeliu

Bėga kiškiai su krepšiu.

Tam krepšely daug margučių,-

Ieško jie gerų vaikučių.

 

Kiek margučių, kiek gražių!

Raudonų, margų, žalių!

Vaikai stovi, rankas tiesia,

O kiškeliai - ūsą riečia.

 

Visi laukia išsižioję,

Rankoves atsiraitoję.

Ridinės jie nuo kalniuko,

Nuo šlaitelio upeliuko.

 

Petronėlė Banaitienė

 

VELYKĖ

 

Anksti rytą saulė teka,

O Velykė garsiai šneka:

- Jau Velykos netoli,

Rinkit kiaušinius visi!

 

O pririnkę nudažykit

Ir visiems jų padalykit:

Ir tėveliui, ir mamytei,

Ir močiutei, ir sesytei.

 

Kai varpai gaus aleliuja,

Nieks namuose tenebūna.

Į šventovę paskubėkit,

Su Dievuliu pakalbėkit.

 

Petronėlė Banaitienė

 

PAVASARĖJANT

 

Pavasari,

Būk geras įr gražus!

Tik išdžiovink visus takus,

Kad mes galėtume visi

Lakstyti žaisti vėl basi.

 

Gaivus vėjeli,

Pūski iš pietų,

Saulele, kilki iš rytų!

Susidraugaukite abu, -

Pavasarį taip nuostabu!

 

Stanislovas Abromavičius

 

PAVASARIS

 

Tai pavasario dienelė!

Kvepia atriekta duonelė,

 

Nors naktelę dar pašąla,

Bet žolė kalnely kalas.

 

Vos nubudęs rytą ankstų,

Aš atlieku smagią mankštą.

 

Medžiai sprogsta, šaltis niršta,

Nusikorė ledo pirštai.

 

Ir broliukas atsikėlęs,

Laukia saulės bučinėlio.

 

Per pietus, kai įdienoja,

Šiluma kieman atjoja.

 

Petronėlė Banaitienė

 

VELYKOS

 

- Velykos, Velykos!

Suskambo varpai.

- Aleliuja, aleliuja!

Gieda vaikai.

 

Velykos, Velykos

Ateina pas mus.

Riedėkit, margučiai,

Į mūsų namus.

 

Riedėkit ir sėkit

Gyvybės daigus,

Lai auga pasauly

Laimingas žmogus.

 

Stanislovas Abromavičius

 

VELYKOS

 

Kaip gražu, kaip gražu! –

Neišliek gelsvų dažų.

 

Kiaušinius vašku paišysim,

O paskui gelsvai dažysim.

 

Juos per dieną ridinėsim,

Vakare už stalo sėsim.

 

Nes tada, mamytė sako,

Bus velykinio pyrago,

 

Skanumynų įvairių -

Gal saldžių, o gal sūrių...

 

... Šiandien niekas nesipyko.

Puiki šventė tos velykos!

 

Zita Budrienė

 

SVEIKAS BŪK, PAVASARĖLI!

 

Nors smarkus vėjelis pūtė.

Bet graži buvo diena.

Ir pražydo dvi žibutes –

Rožinė ir mėlyna.

 

Jos pasveikino saulelę,

Vyturėlį virš galvos.

Vingiais išrašytą kelią

Ir pušelę ant kalvos.

 

Veidrodinį šaltinėlį

Pievas ir laukus visus.

— Sveikas būk, pavasarėli.

Tu toks geras ir šviesus.

 

Niekur, niekur Tu nebėki,

Paklausyki mūs dainų,

O paskui kitur skubėki

Nešti džiaugsmą dovanų.

 

Alma Karosaitė

 

Vaikų Velykos

 

Džiaugiasi Sauliukas, pirmas atsikėlęs.

,,Mūsų Velykėlės! Mūsų Velykėlės! ‘’

 

Prikelia Andriuką ir Sigutę sesę.

Dūksta , verčias kūlio! Atvelykį tęsia!

 

Margučius išbando. Linksmina šeimyną.

Pas Mataušą lekia – mylimą kaimyną.

 

Ir Mataušo kiemas nuo vaikučių lala.

Mataušienė dengia Velykėlių stalą…

 

Zita Gaižauskaitė

 

VELYKĖ

 

Dirvonai nupliko.

Ištirpo skrebučiai.

Sulaukėm Velykų,

Atrieda margučiai.

 

Tikriausiai jau matėt

Ar buvot sutikę

Prie durų, prie slenksčio

Bobutę Velykę.

 

Net pievoj pempiukai

Iš džiaugsmo sukliko

-         Sulaukėm Velykų!

Sulaukėm Velykų!

 

Alma Karosaitė

 

Stipriausias margutis

 

Raibutė Velykoms kiaušinį padėjo.

Didžiavosi juo, nes iš gaidžio girdėjo,

Kad tas jos stipruolis pavirs margučiu.

Margučių bus daug, ir vaikai eis lenkčių.

Visi kiaušinius ir ridens, ir daužys.

Raibosios margutis – tikra geležis!

Ne vieną jis taukštels smailiuoju galu

Ir pats išdidžiai pasiris po stalu!

 

Alma Karosaitė

 

Vaikų viešnia

 

Apžiūrim atsikėlę.

Apieškome namus...

Velyke Velykėle,

Ar jau buvai pas mus?

O gal tu jau padėjai

Margutį prie kitų?

Juk pernai taip žadėjai,

Kad švęsim vėl kartu...

Ne, nežadėjai nieko.

Esi juk nežinia...

Bet mus keli iš miego

Velykiniam sapne...

Visa šeima jau klausia:

„Kur ta vaikų viešnia?

Ta paslaptis tyliausia

Su širdimi dosnia?“

 

Zita Gaižauskaitė

 

KOVAS

 

Kovą pašaukiau balsu.

Man atsiliepė:

-         Esu!

Aš čia pat,

Jau netoli.

Dar kalneliai,

Dar keli...

Palydėjęs šaltą žiemą,

Įdundėsiu aš į kiemą.

Karklų rykštės nusijuoks

Ir tuojau žaliai išsprogs.

 

Alma Karosaitė

 

ZUIKUČIO RADINYS

 

„Kokie kiaušiniai kanapėti!

Kieno jie? Negaliu atspėti.

Kiek daug margučių, kiek margų!

Bet jiems sumušt užteks jėgų! –

Kikeno Striksis, radęs gūžtą. –

Smagu, kada kiaušiniai dūžta!“

Jau bandė siekt letenėle,

Bet žiūri, kad mama šalia...

„Matau, ką sumanei... Aš tau!“

„Gerai, mamyte... Supratau...“

 

Zita Gaižauskaitė

 

AVILYS

 

Sprogo saulės spindulys.

Atsimerkė avilys.

Laikas žadint biteles,

Ir ne vieną, o kelias.

Pirmutinė atsikėlė

Bitė – bičių motinėlė.

Pailsėjom ligi valiai,

Laukia vasaros darbeliai.

 

Alma Karosaitė

 

PAVASARIS SU ŠAUKTUKAIS

 

Prisikelia ir prikelia,

Žadėdamas turtus!

Žalsvėjančia šalikele

Mus veda į pietus!

 

Akis per dangų veda!

Žiūrėkit, kaip gražu!

Ir plyną lauką žada

Paversti peizažu!

O kas stipriau už viltį?

Stipriau už grožį kas?

Žvilgsniu į dangų kilti

Ir šildyti rankas!

 

Prikelti augaliją

Iš pašalo slogaus!

Vaje, su saule lyja

Ant medžio ir žmogaus!

 

Vaje, jau šildo syvus

Net drebulė baili,

Nors vėjai agresyvūs

Dar sukas ten toli!..

 

Zita Gaižauskaitė

 

EI, VELYKE!

 

Ei, Velyke!

Ei Velyke!

Net užkimę

Pempės klykia.

Per miškus

Ilgai bridai.

Ko ieškojai?

Ką radai?

Nei ieškojau,

Nei radau,

Tik bridau

Bridau bridau...

Šildžiau rankom

Varveklius,

Žadinau pumpurėlius.

Šitiek dirbau,

Daug plušau.

Net ilsėtis

Pamiršau.

 

Zita Gaižauskaitė

 

Laiškas Velykei

 

Zuikis už

Kemsyno dairos.

Ausys stačios,

Akys žvairos,

Ir tos pačios

Jau nusilpo.

Kojos pinasi

Tarp kilpų.

Parašiau Velykei

Laišką:

Man žiūronų

Reikia!

Aišku!

Kur, Velyke,

Užkliuvai?

O Velykė:

-         Vai, vai, vai...

 

Zita Gaižauskaitė

 

Stipriausias margutis

 

Tai sniego kepurė,

Tai vietom nuplikę.

 

Miške tarp eglaičių

Pamatėm Velykę.

 

Velykė! Velykė!

Sušukom kartu

 

Pamojo Velykė

Mažuoju pirštu.

 

Priėjom arčiau

Prie Velykės bobutės:

 

-         Sakyk, kaip atrodo

Stipriausias margutis?

 

-         Manęs šito klausė

        Net lapė smalsi.

    

      Žinau tik, kad dūžta

          Margučiai visi.

 

Zita Gaižauskaitė

 

***

 

Ei, zuikučiai,

Ei, vaikučiai!

Išdalyti jau

Margučiai!

Pintinėlė

Jau tuščia –

Laikas man

Keliaut iš čia.

Likite linksmi,

Sveiki.

Aidas šūkteli:

- Iki!..

-