LIEPSNELĖ

Eilėraščiai apie rudenį

J. Lapašinskas

SVEIKS, RUGSĖJI

Ei, rugsėji,

Sveiks atėjęs!

Ką tu sėji?

Aš alėjom bėginėju,

Gaudau vėją...

O sėjėjai,

Man atėjus,

Rugį sėja,

Pirmaklasiai,

Žvalūs, drąsiai

Skuba klasėn,

Net sukaitę

Rašo, raito

Pirmą raidę...

Langu vėjas

Nuspragsėjo:

— Sveiks, rugsėji!

Martynas Vainilaitis

Rudenėlis

Neša vėjas į pietus

Debesėlio baltą salą.

Baigės deimanto lietus,

Sidabru žolytė bąla.

Vasarėlės kilimuos

Naktimis šalnelė miega,

O kalneliuos tolimuos

Ledinukai mala sniegą.

Ak, negąsdinkit sniegu,

Sustabdykite malūną.—

Mano manymu, tegu

Rudenėlis dar pabūna.

Martynas Vainilaitis

Geltona muzikėlė

Į tolimą kelionę

Paukšteliai pasikėlė.

Suvirpo medžių lapai –

Geltona muzikėlė.

Sugrįšiu iš mokyklos,

Priglusiu prie kaštono,

Sudėsiu dainužėlę

Iš ilgesio geltono.

Martynas Vainilaitis

Vasaros palydos

Dar šoka drugeliai baletą

Ant pilko stirniuko ragų.

Pro lengvą ūkų violetą

Dar skamba gitaros žiogų.

Bitelės į avilį skuba,—

Pilni kibirėliai medaus.

Tik beržas pasikeitė rūbą,—

Negirdi paukštelio skardaus.

Padangėje gandras nesklando —

Išvaikščiojo pievas žalias.

Dalgelę šiaurys pagalando —

Šienaus vasarėlės gėles.

Rausvais epušėlių lapeliais

Sumirgo šaltinių vanduo.

Skambėdamas kriaušių varpeliais

Ateina geltonas ruduo.

Martynas Vainilaitis

Bulviakasis

Naktis į bulvienojus

Pasėja gailią rasą,

O, dienai įdienojus,

Kolūkis bulves kasa.

Sugrįžę iš mokyklos,

Mes peršokam per valką,

Visi linksmi ir miklūs

Nubėgame į talką.

Bulviakasę geltoną,

Atrodo, vėjas iria,

Kol saulė pro kaštoną

Pasisuka į girią.

Padvelkia vėjai žvarbūs,

Rankas rasotas gelia.

Ir mes, užbaigę darbus,

Pasikuriam ugnelę.

Ugnelėj bulvės kepa.

Dėdulė barzdą pašo.

Paskui į baltą lapą

Darbadienius mums rašo.

Martynas Vainilaitis

Baravykas

Laistė laistė rudenėlis

Samanėle purią,

Kėlė kėlė baravykas

Rudąją kepurę.

Pynė pynė tėtušėlis

Žilvitine kraitę,

Bėgom bėgom per pievelę

Mudu į giraitę.

Pustėm pustėm kadugyne

Samanėlę purią,

Nešėm nešėm baravyką —

Kotą ir kepurę.

Drebulėlė

Baigės vasara. Dvelkia vėsa.

Drebulėle, sakyk, ar tiesa?..

Ar tiesa, kad paparčių miške,

Po dausų žvaigždute neryškia,

Ten, kur snaudė žvejų karčiama,

Tu per naktį buvai kvočiama?..

Tu per naktį buvai kvočiama...

O paskui, bangpūčių pučiama,

Atliūliavo ūkais ne balta,

Ne balta, o raudona puta?..

Drebulėlė nuraudo visa:

Netiesa! Netiesa! Netiesa!

RUGSĖJO SKAIČIUOTĖS

Martynas Vainilaitis

Mūsų daržas

Du burokai, du ridikai,

Du arbūzai kaip didikai,

Du agurkai ir pupa.

Šok per lysvę – opa pa!..

Du kopūstai trumpakočiai,

Du geltoni aguročiai,

Aguonėlė be varžovių

Raudonuoja ties ežia.

Pasakyk man, kiek daržovių

Išauginome darže?

Martynas Vainilaitis

Kriaušių sodelis

Ar sutemsta, ar prašvinta,

Į pievutę kriaušės krinta.

Krinta kriaušės netoli —

Suskaičiuoki, jei gali,

Kiek čia šarkų iš pakriaušių

Susirinko lesti kriaušių?

Dvi atskrido per pietus,

Trys - kai baigėsi lietus,

Penkios — vėjui paūmėjus,

Šešios — liepai sušlamėjus,

O septynios — tuo metu,

Kai pravėrei langą tu.

Martynas Vainilaitis

Mano ąžuoliukas

Nusiskinsiu tris giles.

Vieną - medšarkė sules.

Kur man dėti antrą gilę?

Imk, pelyte uodegile!

Imk ir virvinki iš čia.

Liko rankoje — trečia.

Trečią gilę pasodinsiu,

Ąžuoliuką išauginsiu!

Martynas Vainilaitis

Žiogų smuikeliai

Po šalnų, ant kupsto pliko,

Smuikelius žiogai paliko.

Du smuikeliai nusirito,

Du į samanas įkrito,

Du prakiuro, du supuvo.

Kiek žiogų smuikelių buvo?

Martynas Vainilaitis

Rudenėlis gano šalną

Paryčiais po žalią veją

Rudenėlis gano šalną.

Nešk, paukšteli, dainą skrają

Į geltoną Saulės kalną.

Leisk dainelei pailsėti,

Kur nėra šalnų ir sniego.

Bėgs Pietukas mėtų sėti

Ir pažadins ją iš miego.

Laistys perlais pirmą gėlę

Dundusėliai — Vaivos broliai,

Ir dainelę dainužėlę

Parsineši vėl namolei.

Vėl skardensi nuo berželio,

Prisiminęs Saulės kalną.

O dabar — laimingo kelio! –

Rudenėlis gano šalną!

Vitas Kaknevičius

RUDENĖLIS

Prausia rudenėlis,

Klevą ir berželį,

Miega lauko gėlės

Ir darbščios bitelės.

Noriu aš gėlyčių

Ir saldaus medučio,

Myliu aš mamytę,

Noriu aš miegučio.

Vitas Kaknevičius

RUDENIO LAPAI

Keičias lapai kas dieną,

Juos pakanda šalna,

Mus vilioja po vieną

Ir tiesa, ir darna.

Meilės širdys ištroškę

Ir jaukios šilumos,

Bet sunkumų nebokim,

Neieškokim klastos...

Noris skrydžiui pakilti

Savo kūnu, dvasia.

Ar gali atsispirti,

Kai vilioja šviesa?

Kilimėlio jaukumas,

Vėjui žaisti proga,

Begalinis žavumas,

Vaikams šventė tikra.

Leonardas Žitkevičius

RUDENĖLI, KO NEŠOKI?

Ei, džiumo, vai tai džiumo –

Plaukia aidas per giružę:

Rudenėlis jau atūžia!

Rudenėli, tru tu tu!

Ei, džiumo, vai tai džiumo –

Tai bus juoko, tai gražumo:

Tai pašvilpausim kartu!

Vai, dūdą ir vėl dūdą —

Groja vėjas linksmą šokį.

Rudenėli, ko nešoki?

Gal ne draugas mums esi?

Vai, dūdą ir vėl dūdą —

Jonui smuiką, Baltrui dūdą!

Tai pašoksime visi!

Leonardas Žitkevičius

RUDENĖLIS RUDABARZDĖLIS

Rudenėli pilkaskverni,

Koks tu murzinas esi!

Čirškia žvirblis, krankia varna

Tavęs baidosi visi.

Kur tu žengsi, kur užkliūsi?

Ką beveiksi mūs laukuos? —

Apkabinęs žalią pušį,

Jis jai plaukus pašukuos.—

Rudenėli rudbarzdėli,

Pašukuoki ir mane!

Ir atsakė rudenėlis:

— Pašukuosiu. Kodėl ne? —

Kilo vėtra, net nelaukus,

Ir suvėlė mano plaukus.

Violeta Palčinskaitė

RUDENIO KRAITELĖ

Rudenėlis nubrido

Per išauksintą kelią,

Klevo lapais apkrito

Rudenėlio kraitelė.

Rudenėlis kraitelę

Bruknių uogom apkaišė.

Rudenėlio kraitelėj

Šitiek saulėtų vaišių!

Saulė vasaros rytą

Margą lysvę nokino.

Saulė vasaros rytą

Daug daržovių augino.

Rudenėlis nubrido

Per išauksintą kelią.

Klevo lapais apkrito

Rudenėlio kraitelė.

Kas po lapais dainuoja

Tylią tylią dainelę?

Violeta Palčinskaitė

GERAS DĖDĖ RUGSĖJIS

Geras dėde Rugsėji,

Kas ten tavo pintinėj?

— Obuoliai rudeniniai,
Obuoliai rudeniniai.

— Geras dėde Rugsėji,
Kas kišenėse lindi?

— Riešutai prinokinti,

Riešutai prinokinti.

— Geras dėde Rugsėji,
Kas rankovėse kybo?

— Aukso lapai ir grybai,
Aukso lapai ir grybai.

Violeta Palčinskaitė

LAPŲ ŽAIDIMAS

tyliai

Kartojasi

Mūsų žaidimas.

Lapkritis,

Lapkritis —

Lapų kritimas.

Rudas,

Geltonas,

Raudonas,

Auksinis...

Kas paskutinis?

Amžinas,

Amžinas

Mušti žaidimas.

Lapkritis,

Lapkritis —

Lapų kritimas.

Šiandien — kuris?

Vienas,

Du,

Trys-

Bėkite, lapai!

Gaudo

Siaurys.

Vytė Nemunėlis

DĖDĖ RUDENĖLIS

Krinta lapas uosio,

Krinta lapas klevo —

Dėdė rudenėlis

Zernėn atkeliavo.

Purto jis berželį,

Purto jis žilvitį

O pro jo kepurę

Saulės nematyti.

Švilpia ir plevena

Jo sparnai pavėjui,

Bet iš ten gėrybių,

Ai, kiek išbyrėjo!..

Ėjom per miškelį —

Dzibu dzibu dzibu —

Pilnos pintinėlės,

Pilnos pilnos grybų.

Ramta-dryta šitą,

Ramta-dryta kitq —

Pilnos pintinėlės

Riešutų prikrito!

Šokit, lapai uosio,

Šokit, lapai klevo —

Dėdė rudenėlis

Žemėn atkeliavo.

Kostas Kubilinskas

RUDUO

Skrenda gervės, skrenda žąsys.

Liūdi pievos be gėlių.

Eina broliai, eina sesės

Į mokyklą takeliu.

Lėkit, paukščiai! Susitiksim,

Kai sugrįšit po žiemos.—

Niekad niekad nepaliksim

Mes Tėvynės mylimos.

Stasys Džiugas

RAUDONVIRŠIS

Rudenėli, tavęs pasiilgau,

Nes be galo ištroškęs esu.

Su tavim atkeliaus debesėliai.

Jie palaistys mane. Bus vėsu.

Gyvenu palei mišką, palaukėj.

Saulė juokias virš mano galvos.

Suplukau ir vystu neužauges,

Ir ant kojų bestoviu aš vos.

Bet prie sodžiaus vaikai suklegėjo,

Miško link pasipylė linksmi.

Ir užtiko jį pirmas Jonelis,

Ir nudžiugo visi šaukdami:

- Raudonviršis! Čionai! Pažiūrėkit!

Pirmas pranašas, siųstas rudens!-

Ir išrovė vaikai susitarė...

Ir daugiau jis tenai negyvens.